Ar mažą anglies kiekį išskiriantį pastatą galima vadinti tvariu?

Jyrki Kesti, Technology Director, Ruukki
Geg 15, 2019

Europoje naujų pastatų energijos efektyvumas pasiekė optimalų išlaidų lygį, todėl dėmesys ėmė krypti į statybos etapo metu išskiriamo CO2 kiekį. Anglies pėdsako apskaičiavimas statybinių medžiagų gamyboje yra labai nesudėtingas: jis apskaičiuojamas statybinių medžiagų masę padauginus iš jų išskiriamo CO2 kiekio kilogramui. Taigi akivaizdu, kad medinių konstrukcijų, kurių svoris ir kilogramui tenkančios emisijos yra mažesnės, anglies pėdsakas yra mažesnis, nei kitų medžiagų. Tačiau iš tikrųjų tai nėra taip paprasta, nes skaičiuojant anglies pėdsaką kyla daug įvairiausių klausimų, susijusių su sistemos ribomis ir skirtingomis gyvavimo ciklo galimybėmis. Skaičiuojant išmetamo anglies dvideginio kiekį laiko perspektyva nėra labai paprasta. Ar mes norime radikaliai sumažinti dabar išmetamo CO2 kiekį, negalvojant apie tai, kaip tai paveiks emisijas ateityje; o gal turėtume apsvarstyti teršalų kiekio mažinimo strategijas ateinantiems dešimtmečiams?

Skirtingos medžiagos įgyja pranašumų dėl skirtingo gyvavimo ciklo. Medinės konstrukcijos, kol naudojamos, veikia kaip pastato anglies dvideginio talpyklos, tačiau tokį pastatą nugriovus šios konstrukcijos paprastai tampa energinėmis atliekomis, o jose susikaupęs anglies dioksidas paleidžiamas į atmosferą. Be to, padidėjus rąstų ir medienos konstrukcijų paklausai, mažėja miškų anglies sekvestracijos pajėgumas, nes ataugęs miškas analogišką anglies dvideginio kiekį sugeria tik praėjus dešimtmečiams. Gaminant plieną išskiriama daug teršalų, tačiau pasibaigus gamybos procesui plienas gali būti naudojamas praktiškai visą amžinybę, o naudojant jį pakartotinai teršalų kiekis mažėja proporcingai perdirbto plieno kiekiui. Su plieno konstrukcijomis taip pat labai lengva dirbti, taigi galima nesudėtingai jas išardyti ir naudoti pakartotinai. Galutinis anglies pėdsako apskaičiavimas labai priklauso nuo to, kokia svarba suteikiama skirtingiems ciklo gyvavimo etapams. Tokie prioritetai dar nėra apibrėžti, o Europos šalims kuriant savo įstatymus dėl anglies pėdsako mažinimo pastatuose pageidautina, kad šia tema vyktų aktyvios diskusijos.

Tvarios statybos tikslas, žinoma, apima ne tik anglies pėdsaką. Ar nustačius anglies pėdsako viršutinę ribą skirtingiems pastatų tipams anglies pėdsako mažinimas nebus užtikrintas kitų tvarios statybos rodiklių sąskaita? Išduodant Vokietijos DGNB aplinkosaugos sertifikatus, vienintelis  pastato aplinkos kokybės rodiklis yra anglies pėdsakas. Kiti tvarios statybos kriterijai apima pastato techninę, ekonominę, eksploatacinę ir procesų kokybę. Kai kurios konkrečios priemonės pagal šiuos kriterijus apima, pavyzdžiui, pastato lankstumą ir pritaikymo galimybes, triukšmo izoliaciją, fasado priežiūrą ir konstrukcijų griovimą ar pakartotinio panaudojimo galimybes. Metalai atitinka daugelį šių kriterijų – jie yra patvarūs, reikalauja mažai priežiūros, kuriai skiriamos išlaidos yra minimalios, tokias konstrukcijas lengva identifikuoti ir išardyti, išlaikant jų rinkos vertę, bei grąžinti į vertės grandinę.

Įstatymuose apibrėžta apskaičiavimo sistema neturėtų būti per sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad vien tik anglies pėdsakas negali apibrėžti pastato tvarumo lygio. Dizaineriams ir šiame sektoriuje dirbančioms įmonėms turėtų būti suteikiama galimybė kurti naujoviškus ir tvarius sprendimus naudojant visas medžiagas.

Jyrki Kesti
Technology Director, Ruukki

Contact Jyrki on Twitter: @JyrkiKesti
Email: firstname.lastname@ruukki.com

Naujausi tinklaraščio įrašai